Fotografė Laima Druknerytė visada pilna įdomiausių idėjų. Šią vasarą ji pasiūlė praleisti visą savaitgalį kartu su mumis ir užfiksuoti pasiruošimo šventei ir pačios šventės akimirkas mūsų akimis. Keista buvo šventės dieną atsirasti objektyvo centre, juk šventės užkulisiai dažniausiai lieka nematomi. Tai daugybė nešimo, lyginimo, gėlių valymo, derybų ir kitų dėmesio ir susikaupimo reikalaujančių darbų. Tarp ruošimosi darbų radome laiko ir pasikalbėti apie tai, kaip Dega rūtos gimė, ką jos mums reiškia ir kaip visos švenčių istorijos nugula mūsų asmeniniuose gyvenimuose.
Kai pasakote, kad esate vestuvių planuotojos...
AUŠRA: Sulaukiame įvairių komentarų! Dažniausiai juos lydi nustebęs žvilgsnis ir klausimas, ar daug sutikome nuotakų siaubūnių. Ne, niekada! :)
FAUSTA: Vis dar keista: Sveiki, aš Fausta, planuoju vestuves. WHAT?! Žmonėms atrodo, kad mūsų darbas - šventė kiekvieną dieną. Nors su vestuvių tema siejama daug gerų emocijų, ne viskas yra raudonas kilimas. Mūsų darbe turi išmanyti daugelį sričių, turėti įvairių asmeninių savybių. Viena svarbiausių – meilė žmonėms. Besąlyginė. Žmonės yra visokie. Jei žmonių nemylėsi, šis darbas nesiseks.
FAUSTA: Esame teisininkės. Po studijų ėmiau ieškoti darbo. Jaučiau, kad nenoriu dirbti pagal specialybę. Buvo įdomus laikas ir mūsų socialinėje erdvėje. Laisvės gūsio pagauti draugai baigę studijas, rinkosi priešingas diplomams profesijas, amatus. Tapo aktualu ieškoti savęs ir nuobodu eiti tuo keliu, kuriuo pradėjai.
AUŠRA: Po studijų, 2010-tais, ruošiausi savo vestuvėms. Vyravo šablonas: kaimo turizmo sodyba, muzikantas, fotografas ir suknelė iš salono. Su vyru tikrai žinojome, kad tokia šventė ne mums, tad ieškojome originalių sprendimų ir kas būtų šventė mums.
FAUSTA: Aušros ir Justino vestuvės buvo labai įdomios: pievoje prie piliakalnio buvo statomas paviljonas, atvesta elektra, sukalti tualetai, pastatyta virtuvė. To Lietuvoje dar nebuvo. Po Aušros vestuvių pasakėme - DAROM tai kitiems. Lindėdavome užsienio vestuvių puslapiuose Style me Pretty, Green Wedding Shoes. Vasario 15 dieną startavome su lietuvišku tinklaraščiu apie vestuves, vasarą suorganizavome ir dekoravome 4 vestuves. Po jos, kitiems matams turėjome rezervuotus visus vasaros savaitgalius.
Ar draugystė ir darbas suderinama?
FAUSTA: Mokykloje buvome viename draugų būrelyje, studijų metais studijavome ir gyvenome kartu. Buvome nusprendusios draugauti ir būti. Kai apsigyvenome kartu, susėdome, pasikalbėjome kaip gyvensime: aš gerbiu tave, tu mane. Mes taip draugavome.
AUŠRA: Yra pamokymas “Nedaryk verslo su draugais”. Kai pradėjome, pasakėme viena kitai: Jeigu kas nutiks, nestatome verslo aukščiau draugystės. Pradžioje visus darbus darėme kartu, per laiką supratome, kuri kurioje srityje yra stipresnė, pasidalinome juos. Tai buvo geras sprendimas. Fausta planuoja šventes, o aš jas dekoruoju.
AUŠRA: Tėvų lūkesčiai po studijų buvo dideli, bet jų tolerancija mano pasirinkimui eiti ne profesiniu keliu mane nustebino. Pradžioje vyras Justinas sakydavo: Aš visą vasarą tavęs nematau. Važiuoju su tavimi, kad bent jau pabūčiau šalia, kad žodžiu persimestumėme, kad matyčiau, kaip tu gyveni. Ėmėme savaitgaliais būti kartu. Su laiku supratau, kad jis yra geriausias pagalbininkas, kuris supranta iš pusės žodžio. Niekada nesu iš jo girdėjusi: O kam? O kodėl?
FAUSTA: Jei ne mūsų vyrai, nebūtume čia ir nebūtume tokios stiprios. Mano tėvai nelabai džiūgavo mano gyvenimo kelio pasirinkimu. Jie dirbo labai daug ir man, kaip merginai, nelinkėjo dvidešimt keturių valandų darbo dienos. Patys kurdami savo verslą, žinodami jo virtuvę, jie suvokė, kur aš lendu. Bet per laiką, kai pamatė, kad mums sekasi, nusiramino.
Pavadinimo kilmė
AUŠRA: Pradžioje nusprendėme rašyti tinklaraštį, galvojome, kaip jį pavadinti. Pokalbių metu gimė DEGA RŪTOS. Dvejojome, ar ne per aštru, juk nenorėjome suklaidinti, kad vestuvėse deginsime kažką ant laužo. Bet greitai jį prisijaukinome ir jis mums labai patinka, yra įsimenamas, sulaukiame daug komplimentų.
Kas Jums DEGA RŪTOS yra dabar?
AUŠRA: Per laiką supratome, kad kiekvieną šventę norime “išmyluoti”, “išnešioti”, to nepadarysime planuodamos labai daug vestuvių. Būna, kad valandų valandas diskutuojame, kokį jausmą norime sukurti; analizuojame, kaip ir kuo mus įkvepia pora. Matome šią veiklą per emocinę prizmę. Kurdamos išskirtines šventes, su poromis artimai susibičiuliaujame. Juokaujame, kad mūsų vestuvės butikinės.
FAUSTA: Esame vienas seniausių prekės ženklų rinkoje, turime didelį įdirbį, jaučiamės užtikrintai ir gerai šioje sferoje. Nesiekiame per metus planuoti ir dekoruoti 150 vestuvių. Mes to nepadarytume ir mums to nereikia. Malonumas ateina iš asmeninio prisilietimo o ne iš apimčių, kiekio, sugeneruotų pinigų.
FAUSTA: Kai įsibėgėjo mūsų darbai, rodos ketvirtais DEGA RŪTOS gyvavimo metais, gulėjau prie jūros, žiūrėjau į besileidžiančią saulę ir pajutau, kad man tarsi sparnai išdygę. Labai keistas jausmas, tarsi kažkas ten nugaroje prasikalę. Tai buvo tokia sąsaja darbinio ir asmeninio gyvenimų, kai jaučiausi nuostabiai būdama abiejuose. Ir tas malonus jausmas ištinka nuolat, su gražiais projektai, gražiais žmonėmis. Net ir pilką lapkričio dieną atrodo nėra energijos, bet susitinki su klientais, pasikrauni. Ne vien mes įkvepiame klientus susituokti gražiai. Jie mus, kaip žmones, taip pat įkvepia ir moko daug dalykų.
FAUSTA: Tai yra sintezė sėkmingų aplinkybių, jaunųjų laimės, džiaugsmo ir svečių mokėjimo švęsti. Kai tai sukrenta, ateina geri žmonės ir nuoširdžiai švenčia, prisipildai savyje grožiu tiek, kad savaitę negali atsibusti ir apie nieką kitą galvoti. Tai yra mūsų darbo vaisiai. Tokiomis akimirkomis pagalvoju: kuris kitas darbas mane pakeltų taip aukštai.
FAUSTA: Mano tėvai visada dirbo, nesu mačiusi pavyzdžio, kaip galima kitaip. Ir aš jaučiuosi neatskyrusi tų dalykų, bet stengiuosi.
AUŠRA: Sąmoningai bandau atrasti vietos laisvalaikiui. Planuoju dieną taip, kad nepaleisčiau savęs vien į darbą. Kai išsigryninau kas man patinka, kurioje darbinėje sferoje esu stipri, pasikeitė darbo principas ir planavimas, atsirado struktūra. Bet vis tiek būna, žaidžiu tenisą, o galvoju apie Agnę ir Audrių.
FAUSTA: Nelabai lendame į viešumą. Lygintis su kitomis planuotojomis mums nelabai rūpi. Gyvename mažoje šalyje, vieni kitus pažįstame. Jei norisi galynėtis – tuomet galynėkis su visu pasauliu, o ne su kaimynu, gyvenančiu už sienos. Energiją kreipiame į lenktynes su pačiu savimi. Kaip pati paaugai, ką naujo sugalvojai.
AUŠRA: Vestuvės yra emocija, jausmas, bendravimas. Susitikimas su draugas, su šeima. Visada stengiamės, kad šventės būtų tikros, apie jaunuosius, kad visi jaustųsi jaukiai. Savo klientams dažnai primename, kad mažiau yra daugiau.
FAUSTA: Vestuvių rinka nuolat auga, visko daugiau, kiečiau, efektingiau. Mes tuo džiaugiamės. Kita vertus, nepritariame dideliam išlaidavimui, perdėtai pompastikai. Paprasčiau nėra prasčiau. Tai yra tikriau. Ir mūsų klientai sutinka su tuo.
FAUSTA: Būsime dar daugiau užaugusios ir gyvensime dar įdomiau.
AUŠRA: Norėčiau ir toliau dirbti kūrybinį darbą. Norėčiau, kad kūryba iš mano gyvenimo kelio niekur nedingtų. Į ką tai pavirs ar kaip transformuosis – laikas parodys.
Negalime nepaminėti ir nuostabios poros, kurios šventė ir visas pasiruošimas buvo toks mielas mums. Ačiū, Rūta ir Toby, su didžiule meile prisimenam jus ir laukiame pasimatymo!
Taip pat šimtas komplimentų keliauja vietai, kurioje vyko šventė. Tai "Food in the wood". Įsikūrusi nuostabios gamtos apsuptyje su šimtais istorijų apie laumes, ąžuolus ir rytais praskrendančias gerves, pasakojamas nepaprastai mielų ir šiltų šeimininkų Gretos ir Manto.
.jpg)
.jpg)
