Giedrė ♥ Dovydas

Giedrės ir Dovydo šventės albumas ilgai laukė savo eilės būti publikuotas mūsų tinklaraštyje. Visos mūsų kuriamos šventės atrodo gražesnės viena už kitą, bet kai kurios jų įstringa giliai ir ilgam. Kartais nutinka ir taip, kad, atrodo, net šiek tiek gaila dalintis, gaila kalbėti, nes žodžiai atrodo pernelyg menki prieš tai, ką jautei ir patyrei bendraudamas ir ką atnešė toji diena.

Jau gerokai įpusėjus vestuvių vakarui, Dovydo mama prisiminė patį pirmąjį susitikimą su Giedre - ji pamatė ne tik mielą ir gražią merginą, ji pamatė ASMENYBĘ. O į tai juk telpa taip daug. Juk tai užkabino ir mus nuo pirmųjų akimirkų:)

Tad du žmonės, nepaprastai gražūs ir su visa palete asmenybės spalvų, mums patikėjo prisidėti prie jų dienos. Ar būna geriau? Tikrai nebūna:)

Giedrės ir Dovydo šventė vyko rugsėjo viduryje, kai gamta kvėpavo rudens vėsa, sodriomis spalvomis, o gėlynuose žydėjo paskutiniai jurginai.

O tai - vienas gražiausiausių kada matytų jaunųjų portretų. Paveikslas! Tik Viktorija Vaišvilaitė - Skirutienė gali "tapyti" tokius šedevrus:)

Bet apie viską nuo pradžių! Santuokos ceremoniją vyko vienoje Vilniaus bažnyčių. Sugūžėjo jaunuosius pasveikinti didžiulis būrys bičiulių. Paskyrę porą valandų savo laiko, jaunieji džiaugėsi, kėlė šampano taures ir smagiai leido laiką viename senamiesčio kiemelių. Vėliau svečiai vyko į Babtyno - Žemaitkiemio dvarą, kuriame toliau tęsėsi šventė.

Be abejo, pakeliui neapsiėjome be nuotykių! Nuotykiai buvo bemaž planuoti ir iš anksto nuspėti mūsų talentingosios fotografės. Sulaukus jaunikio skambučio, negalėjom patikėti, kad tai tikrai nutiko:)

Bet juk kaip žiūri, taip ir yra! Bus, ką prisiminti:) Tad nepraradę puikios nuotaikos automobiliui nusprendus atsikvėpti šalikelėje, jaunieji buvo pristatyti į Babtyno - Žemaitkiemio dvarą. Turime paminėti, kad automobilis reabilitaciją įveikė sėkmingai ir mūsų jaunuosius sėkmingai vėžina toliau:)

O dvare, vakarėjančia saule besimėgaudami ir lengvo jazz klausydami, jaunųjų jau laukė visi susirinkę svečiai.

Šalia rūmų esančioje pievoje įkūrėme visą aperityvo zoną. Seno automobilio saloną pavertėme burbuliukų baru, čia svečių laukė ir sūrių stalas.

Prancūziškomis melodijomis svečius džiugino jaunųjų gera bičiulė Viktorija Gečytė.

Šventės dekorui rinkomės eklektiką, kur klasikinės, kiek bohemiškos dvaro erdvės bei detalės kontrastavo su minimalizmu ir moderniais tonais.

Be abejo, svajojome apie šventę ant žolės. Bet svajojome ir apie aukštakulnius:) Aukštakulniai, kaip ir rudens vėsa, visgi nugalėjo, tad taip pievoje atsirado skaidrus paviljonas, kurį išpuošėme lempučių girliandomis.

Puikią vakaro nuotaiką palaikė nuostabus maistas ir vynas bei neišsenkančios svečių kalbos ir prisiminimai.

Iš šokių aikštelės svečių nepaleido charizmatiškieji NO DJ's. Naktis buvo vėsi, bet sušalusių turbūt nebuvo:)

Porą gražių fotografinių akimirkų ištiko ir mus:)

Jau gerokai po vidurnakčio, kai svečiai persikėlė tęsti vakarėlio į rūmus, o mes jau ruošėmės judėti atgalios į Vilnių, pagavau Giedrę dvaro kieme ramiai besidžiaugiant rudens vėsa ir tuo grožiu, apie kurį taip ilgai kalbėjom. Tąkart ji tik pasakė - kaip laikas greitai lekia, noriu viską viską sugerti ir išsinešti. Sugėrėm, išsinešėm ir mes:)