Laura ♥ Andrius

Jei kada nors jums kas sakys, kad šaltuoju metų laiku tuoktis nesmagu, negražu ir neromantiška, būkite geri, tuo netikėkite. Puikus to pavyzdys prieš jus - Lauros ir Andriaus šventė.

Užpraeitą rudenį skaičiavome jau paskutines besibaigiančio vestuvių sezono dienas ir planavome atostogas, bet sulaukėme laiško nuo Lauros ir Andriaus. Pasikalbėjome ir nusprendėme - delsti nėra ko, organizuojame dabar! Ir šventė įvyko už kelių savaičių, lapkričio mėnesį.

Laura ir Andrius nusprendė, kad priesaiką vienas kitam norėtų ištarti išvažiuojamosios ceremonijos metu. O tai buvo nemažas iššūkis, juk lapkričio mėnesį tuoktis parke ar sode būtų per drąsu, o paprastos erdvės netraukė. Porai norėjosi kažko išskirtinio.

Prisiminėme Rašytojų sąjungos nuostabų interjerą ir kaip seniai seniai pirmą kartą ten įkišusios nosį išsižiojome. Vieta atrodė tobula - labai puošni ir galinti nustebinti. Tokiai vietai norėjosi ir atitinkamo įvaizdžio. Taip atsirado puošni Lauros suknia ir Andriaus frakas.

Oficialią santuokos ceremoniją labai norėjosi papuošti ir suteikti individualumo. Ne tik materialia prasme, bet įnešti ir savo turinio.

Vartėme daug knygų, ieškodami eilėraščio ar teksto, kurio jaunikis galėtų pradėti ceremoniją. Į rankas pakliuvo V. Mačernio Rudens sonetai ir vienas jų buvo tai ko ieškojome.

Ceremoniją Andrius pradėjo eilėmis - Ateik ir būki mano mylima! Kelios sekundės ir visi jau šluostė ašaras...Tada pasigirdo gyvai atliekama Mortos daina ir į salę įėjo tėvelio vedama nuotaka. Jaunikis ištiesęs rankas ją pasitinko ir oficiali santuokos ceremonija prasidėjo. Papuošė ją ir labai jautrios individualios priesaikos vienas kitam.

O po to...Šampanas ir karštas šokoladas. Ašaras visi nubraukė ir džiaugsmas, sveikinimai ir apsikabinimai ėmė viršų:)

Šventės kvietimą gaminome kaip libretą, kur surašėme, kaip tądien vyks visas veiksmas.

Jaunuosius vestuvių dieną poniškai senamiesčio gatvelėmis vėžino London Cab'as:)